Difference between revisions of "Arch compared to other distributions (Lietuviškai)"

From ArchWiki
Jump to: navigation, search
Line 41: Line 41:
  
 
Arch yra kuriamas nepriklausomai, iš pagrindų ir niekad nebuvo paremtas jokia distribucija. Prieš Arch, Judd Vinet susižavėjo ir naudojo CRUX; minimalistinę distrubucija, kurią sukūrė Per Lidén. Iš pradžių, įkvėptas bendrų CRUX idėjų, Arch buvo sukurtas iš pagrindų ir tada [[pacman]] buvo parašytas su C. Abu jie dalinasi pagrindiniais principais: architektūriškai optimizuoti, minimalistiniai ir K.I.S.S. orientuoti. Abu krauna paketus portų paremta sistema, naudoja *BSD stiliaus iniciaciją ir vėl gi kaip ir *BSD, suteikia minimalią sistemą, kurią galima pritaikyti savo reikmėm. Arch turi pacman, kuris tvarko binarinės sistemos paketus ir sklandžiai dirba su [[Arch Build System]]. CRUX naudoja bendruomenės palaikomą sistemą, kuri vadinasi prt-get, kuri, kartu su sava portų sistema, prižiūri paketų priklausomybes, bet kurią paketus iš pradinio kodo (per CRUX pagrindinį i686 įdiegimą). Arch oficialiai palaiko x86-64 ir i686, tuo tarpu CRUX tik i686.
 
Arch yra kuriamas nepriklausomai, iš pagrindų ir niekad nebuvo paremtas jokia distribucija. Prieš Arch, Judd Vinet susižavėjo ir naudojo CRUX; minimalistinę distrubucija, kurią sukūrė Per Lidén. Iš pradžių, įkvėptas bendrų CRUX idėjų, Arch buvo sukurtas iš pagrindų ir tada [[pacman]] buvo parašytas su C. Abu jie dalinasi pagrindiniais principais: architektūriškai optimizuoti, minimalistiniai ir K.I.S.S. orientuoti. Abu krauna paketus portų paremta sistema, naudoja *BSD stiliaus iniciaciją ir vėl gi kaip ir *BSD, suteikia minimalią sistemą, kurią galima pritaikyti savo reikmėm. Arch turi pacman, kuris tvarko binarinės sistemos paketus ir sklandžiai dirba su [[Arch Build System]]. CRUX naudoja bendruomenės palaikomą sistemą, kuri vadinasi prt-get, kuri, kartu su sava portų sistema, prižiūri paketų priklausomybes, bet kurią paketus iš pradinio kodo (per CRUX pagrindinį i686 įdiegimą). Arch oficialiai palaiko x86-64 ir i686, tuo tarpu CRUX tik i686.
 +
 +
Arch naudoja dabartinės versijos modelį ir siūlo didelį binarinių paketų pasirinkimą, bei [[Arch User Repository]]. CRUX oficialiai siūlo mažesnę portų sistemą, kartu su kuklia bendruomenės saugykla.
 +
 +
=== Slackware ===
 +
 +
Slackware ir Arch yra gan panašios savo tikslais - elegancija ir minimalizmu. Slackware įžymus dėl markinių (branding. vert.past) trūkumo ir visiškai lėkštų paketų, pradedant nuo branduolio. Arch tipiškai daro paketų lopymus tik tada, kai tai būtina, norint išvengti sunkaus paketų lūžimo ir išsaugoti funkcionalumą. Abu naudoja BSD stiliaus iniciacijos skriptus. Arch pateikia paketų tvarkyklę [[pacman]] kuri, skirtingai nei Slackware standartiniai įrankiai, siūlo automatinį priklausomybių tikrinimą daugiau automatizuotai sistemai. Slackware vartotojai paprastai naudoja savo paketų priklausomybės tikrinimo metodą, su sistemos kontroliavimo lygiu, kuris jiems suteikiamas. Arch yra dabartinės versijos modelio. Slackware matomas kaip daugiau konservatyvi distribucija savo išleidimo cikle, teikdama pirmenybę stabiliems paketams. Arch šiuo atžvilgiu yra daugiau 'ant kraujavimo krašto'. Archlinux suteikia daugiau nei 4500 binarinių paketų jo [core], [extra] bei [community] saugykluose ir Slackware suteikia tik apie 1200 binarinių paketų. Arch suteikia [[Arch Build System]], realią portų sistemą ir taip pat [[AUR]], PKGBUILD skriptų kolekciją (apie 22000), kuriuos suteikė bendruomenė. Slackware suteikia kažką panašaus į tai [http://www.slackbuilds.org slackbuilds.org], kuri yra pusiau oficiali Slackware saugykla, Slackware ekvivalentas PKGBUILD (šiuo metu yra 2000 paketų). Slackware vartotojai jausis gan komfortiškai su daugeliais Arch aspektais.
 +
 +
== Grafinai ==
 +
 +
Kartais vadinamos "naujokų" distribucijos, grafinės distribucijos dalinasi daugeliais panašumų, nors Arch turi nemažai skirtumų. Pasirinkti Arch turėtų tas, kuris norėtų išmokti daugiau apie GNU/Linux, statydamas sistemą iš minimumo, kadangi Arch, palyginus, įdiegimas suteikia labai mažai paketų. Grafinės distribucijos dažniausiai įdiegimą pateikia GUI aplinkoje (kaip Ferodos Anaconda) ir GUI sistemos konfigūravimo įrankius ( kaip SUSE-ės YaST). Specifiniai skirtumai tarp distribucijų yra pateikiamos žemiau.
  
 
--[[User:Dummas|Dummas]] 05:44, 16 June 2010 (EDT)
 
--[[User:Dummas|Dummas]] 05:44, 16 June 2010 (EDT)

Revision as of 07:51, 24 June 2010

This template has only maintenance purposes. For linking to local translations please use interlanguage links, see Help:i18n#Interlanguage links.


Local languages: Català – Dansk – English – Español – Esperanto – Hrvatski – Indonesia – Italiano – Lietuviškai – Magyar – Nederlands – Norsk Bokmål – Polski – Português – Slovenský – Česky – Ελληνικά – Български – Русский – Српски – Українська – עברית – العربية – ไทย – 日本語 – 正體中文 – 简体中文 – 한국어


External languages (all articles in these languages should be moved to the external wiki): Deutsch – Français – Română – Suomi – Svenska – Tiếng Việt – Türkçe – فارسی

Template:Article summary start Template:Article summary text Template:Article summary heading Template:Article summary wiki Template:Article summary wiki Template:Article summary heading Template:Article summary link Template:Article summary end

Šitas puslapis bando sulyginti Arch Linux su kitomis populiariomis GNU/Linux distrubcijomis ir UNIX tipo opracinėmis sistemomis. Sekantys apibūdinimai yra trumpi apibūdinimai, kurios galėtų padėti žmogui apsispręsti ar Arch Linux gali patenkinti jo poreikius. Nors apžvalgos ir apibūdinimai gali būti naudingi, patirtis iš pirmų rankų visada yra geriausias būdas palyginti distribucijas.

Paremtos pradinio kodo kompiliavimu

Pradinio kodo kompiliavimu pagrįstos distribucijos yra labai lanksčios. Yra suteikiama galimybė kontroliuoti ir kompiliuoti visą operacinę sistemą ir programas, optimizuojant prie tam tikros sistemos architektūros yra vartojimo schemos. Tuo pat natūraliai atsiranda laiko atimantis minusas. Arch bazė ir visi paketai yra sukompiliuoti i686 ir x86-64 architektūroms. Tai leidžią siūlyti potencialų greičio padidėjimą i386/i486/i586 binarinėms distribucijoms ir suteikia tikslų ir greitą įdiegimą.

Gentoo

Tiek Arch Linux, tiek Gentoo Linux yra pagrindinės versijos modelio sistemos, kas reiškia, kad paketai yra pasiekiami distribucijai labai greitai, nuo to laiko, kai jie yra oficialiai paskelbiami kūrėjų. Gentoo paketai yra sukonstruoti tiesiai iš pradinio kodo, tuo tarpu oficialūs Arch paketai yra dalinai sukonstruoti iš pradinio kodo. Tai padaro Arch greitesnę sukonstruoti ar atnaujinti, ir leidžia Gentoo Linux būti lengvai konfigūruojama. Arch palako i686 ir x86-64, kai Gentoo oficialiai palaiko x86, ppc, sparc, alpha, amd64, arm, mips, hppa, s390, sh, ir itanium architektūra. Kadangi abiejų Gentoo ir Arch sistemų įdiegimas susideda tik iš pradinės sistemos, tai suteikia joms būti stipriai konfigūruojamos. Pagrinde Gentoo vartotojai turėtų jaustis gan komfortiškai ir su Arch.

Sorcerer/Lunar-Linux/Source Mage

Sorcerer/Lunar-Linux/Source Mage (SLS) visos jos yra paremtos pradinio kodo, kaip ir Gentoo, skirtumas tik tas, kad jos tarpusavyje susietos. SLS distribucijos, palyginus naudoja paprastus skriptus paketo sukūrimui ir naudoja globalų konfigūracijos failą kompiliavimo procesui, kaip ir Arch Build System. SLS įrankiai tikriną paketų priklausomybes (įskaitant ir nebūtinas sąlygas) ir vykdo paketo priežiūrą (atnaujinimas/pašalinimas). Nėra binarinių (sukompiliuotų) paketų bet kuriai distribucijai iš SLS šeimos, tačiau galima labai lengvai iš naujesnės pereiti prie senesnės programos versijos.

Įdiegiamo procese dirbama su pagrindine sistema (kaip ir Arch'o: i686 optimizuota, CLI ir ncurses menu, tik pagrindiniai įrankiai), tada pagrindinės sistemos perkompiliavimas (nebūtinas). Nėra "standartinės" WM/DE/DM. Xorg nėra įtraukas į pagrindinės sistemos diegimą. Egzistuoja keletas X serverio alternatyvų (X.Org 6.8 arba 8, XFree86).

SLS turi labai komplikuotą istoriją. Turbūt geriausią straipsnį šia tema galima rasti the SourceMage wiki.

Minimalistinės distribucijos

Minimalistinės distribucijos, dalindamos keletas panašumų, yra gan palyginamos su Arch. Visos jos, techniškai žvelgiant, yra 'paprastos'.

LFS

LFS, ( arba Linux From Scratch (Linux iš pagrindų. vert. past.)) egzistuoja paprastai dokumentacijos forma. Knyga supažindina vartotoją kaip pastatyti minimalią GNU/Linux pagrindinę sistemą ir kaip paskui rankiniu būdu kompiliuoti, lopyti ir konfigūruoti viską iš pagrindų. LFS yra minimali tiek, kiek įmanoma. Jinai siūlo tobulą ir informatyvų pagrindinės sistemos kompiliavimo procesą. Arch, kaip pagrindinę sistemą, siūlo tokius pat paketus su BSD stiliaus iniciaciją, keletas papildomų paketų ir galingą pacman paketų valdiklį jau sukompiliuotą i686/x86-64 sistemoms. LFS nesuteikia internetu pasiekiamų paketų; pradinis kodas parsiunčiamas rankiniu būdu, kompiliuojamas ir įdiegiamas su "make". (Egzistuoja keletas technikų, kaip galima dirbti su paketais, paminėti LFS patarimuose) Kartu su minimalia Arch pagrindine sistema, Arch bendruomenė ir kūrėjai siūlo ir palaiko daugybę binarinių paketų, kuriuos labai lengvai galima įdiegti pasinaudojant pacman įrankiu. Taip pat ir PKGBUILD konstrukciniai skriptai, kurie naudojami Arch Build System. Arch taip pat turi makepkg įrankį, su kuriuo galima tikslingai sukurti ar pakoreguoti Template:Filename paketus, kuriuos jau galima instaliuoti su pacman. Judd Vinet sukūrė Arch iš pagrindų, tada parašė su C programavimo kalba pacman. Istoriškai, Arch kartais juoko forma apibūdinamas kaip "Linux, su geru paketų valdikle."

CRUX

Arch yra kuriamas nepriklausomai, iš pagrindų ir niekad nebuvo paremtas jokia distribucija. Prieš Arch, Judd Vinet susižavėjo ir naudojo CRUX; minimalistinę distrubucija, kurią sukūrė Per Lidén. Iš pradžių, įkvėptas bendrų CRUX idėjų, Arch buvo sukurtas iš pagrindų ir tada pacman buvo parašytas su C. Abu jie dalinasi pagrindiniais principais: architektūriškai optimizuoti, minimalistiniai ir K.I.S.S. orientuoti. Abu krauna paketus portų paremta sistema, naudoja *BSD stiliaus iniciaciją ir vėl gi kaip ir *BSD, suteikia minimalią sistemą, kurią galima pritaikyti savo reikmėm. Arch turi pacman, kuris tvarko binarinės sistemos paketus ir sklandžiai dirba su Arch Build System. CRUX naudoja bendruomenės palaikomą sistemą, kuri vadinasi prt-get, kuri, kartu su sava portų sistema, prižiūri paketų priklausomybes, bet kurią paketus iš pradinio kodo (per CRUX pagrindinį i686 įdiegimą). Arch oficialiai palaiko x86-64 ir i686, tuo tarpu CRUX tik i686.

Arch naudoja dabartinės versijos modelį ir siūlo didelį binarinių paketų pasirinkimą, bei Arch User Repository. CRUX oficialiai siūlo mažesnę portų sistemą, kartu su kuklia bendruomenės saugykla.

Slackware

Slackware ir Arch yra gan panašios savo tikslais - elegancija ir minimalizmu. Slackware įžymus dėl markinių (branding. vert.past) trūkumo ir visiškai lėkštų paketų, pradedant nuo branduolio. Arch tipiškai daro paketų lopymus tik tada, kai tai būtina, norint išvengti sunkaus paketų lūžimo ir išsaugoti funkcionalumą. Abu naudoja BSD stiliaus iniciacijos skriptus. Arch pateikia paketų tvarkyklę pacman kuri, skirtingai nei Slackware standartiniai įrankiai, siūlo automatinį priklausomybių tikrinimą daugiau automatizuotai sistemai. Slackware vartotojai paprastai naudoja savo paketų priklausomybės tikrinimo metodą, su sistemos kontroliavimo lygiu, kuris jiems suteikiamas. Arch yra dabartinės versijos modelio. Slackware matomas kaip daugiau konservatyvi distribucija savo išleidimo cikle, teikdama pirmenybę stabiliems paketams. Arch šiuo atžvilgiu yra daugiau 'ant kraujavimo krašto'. Archlinux suteikia daugiau nei 4500 binarinių paketų jo [core], [extra] bei [community] saugykluose ir Slackware suteikia tik apie 1200 binarinių paketų. Arch suteikia Arch Build System, realią portų sistemą ir taip pat AUR, PKGBUILD skriptų kolekciją (apie 22000), kuriuos suteikė bendruomenė. Slackware suteikia kažką panašaus į tai slackbuilds.org, kuri yra pusiau oficiali Slackware saugykla, Slackware ekvivalentas PKGBUILD (šiuo metu yra 2000 paketų). Slackware vartotojai jausis gan komfortiškai su daugeliais Arch aspektais.

Grafinai

Kartais vadinamos "naujokų" distribucijos, grafinės distribucijos dalinasi daugeliais panašumų, nors Arch turi nemažai skirtumų. Pasirinkti Arch turėtų tas, kuris norėtų išmokti daugiau apie GNU/Linux, statydamas sistemą iš minimumo, kadangi Arch, palyginus, įdiegimas suteikia labai mažai paketų. Grafinės distribucijos dažniausiai įdiegimą pateikia GUI aplinkoje (kaip Ferodos Anaconda) ir GUI sistemos konfigūravimo įrankius ( kaip SUSE-ės YaST). Specifiniai skirtumai tarp distribucijų yra pateikiamos žemiau.

--Dummas 05:44, 16 June 2010 (EDT)